Friday, January 8, 2010

Teoriškai apie religiją

Iš esmės sutinku su Gerąja Naujiena, bet vis tiek parašysiu savo... :) 
Ji rašo "...religija yra tūkstantmečius gyvuojanti sistema, preciziškai sustyguota..."
Aš su p.Leonido Donskio pagalba (žr. apačioje) nešiojuosi nuomonę, kad nėra viskas taip sudėtinga. Žmonės yra smalsūs ir nori viską paaiškinti, ir tai pradėjo daryti nuo tada kai išmoko kalbėti sakiniais. Iš pradžių paaiškinimams užteko elementų - dievybių (ugnis, vanduo), paskui buvo personifikuojama viskas aplinkui (upės, medžiai, vėjas), paskui tokie kaip graikai perėjo prie emocinių dalykų - karo dievas, nesantaikos ir ginčo deivė, t.t. tokia oligarchija daugmaž. Bet centralizuotos imperijos turėjo vieną valdovą - tuo pavyzdžiu turėjo būti ir vienas Dievas, aišku jis turėjo vietininkų, šauklių ir visa kita.
Šiais laikais mes nebetikim tuo Dievu, kaip ir prezidento institucija kad asocijuojasi su tapšnojimu...
Bet mokslas vis dar ne viską paaiškina, tad lieka vietos sąmokslo teorijoms, apie masonus, templierius, žydus, ar šiaip klierikus kurie yra apgalvoję ir skrupulingai vykdo GRANDIOZINĮ PASAULIO VALDYMO PLANĄ. Iš didžiųjų raidžių, nes jei toks yra tai jo autoriai tikrai verti pagarbos.
Kokie mes bebūtume išsilavinę ir racionalūs, mums nepatinka kai įvykiai vyksta ne pagal mūsų norus ar teisingumo supratimą - todėl dažniausiai visi tie nematomi pasaulio valdovai pasireiškia neigiamose situacijose, ir pasuka įvykius mums nepatinkančia vaga. O ar dažnai mums atrodo kad kažkas yra sustyguota ir rezgama kai mums sekasi, kai esame sotūs, laimingi ir nepradarome Delfio?
(www.tvdu.lt)

2 comments:

  1. You've got a point there su tuo - kiek pamąstome apie ką nors aukštesnio/iš anksto suplanuoto, kai viskas sekasi..., bet... čia, manyčiau, viskas priklauso nuo žmogaus gylio ir sąmonės aprėpties - pvz žmogus mano, kad nieko niekur daugiau nėra ir viskas čia prasideda ir čia baigiasi - dažniausiai vieno gilaus pokalbio man su tokiu žmogum ilgam užtenka, nes toliau pasidaro nuobodu - jis užkerta galimybes ėjimui į plotį ir gylį bent jau mintimis :) Gabrielė

    ReplyDelete
  2. Gal patikslinsiu: aš nesakau, kad nėra Dievo. Aš sakau kad mes, žmonės, esame per daug arogantiški manydami kad esame į jį panašūs ir Jam patys svarbiausi.
    Man labai kvailai atrodo maldos forma skundai ir prašymai kad kažkas kitas už mus išspręstų mūsų problemas, vietoj to kai tik kyla noras kreiptis į Aukščiausiąjį geriau apsižvalgyti ką jau turime ir padėkoti už tai.

    ReplyDelete