šį kartą TED’e radau pasisakymą apie “vienos istorijos” problemą:
Ją galima apibūdinti labai trumpai, ypač jei dar nepaspaudei “PLAY”. Kokios mintys kyla žiūrint į kalbėtoją, jos apdarus, vardą ir pavardę? Afrika. Somalis/Ruanda. Nesvarbu kur, vis tiek šaudys. Liūdna, ar ne? O juk ne viskas taip blogai - pradėjus žiūrėti paaiškės kad Nigerijoje anglų yra valstybinė kalba, kad ten yra universitetų miesteliai, kuriuose prie televizijos ir knygų auga vaikai ir t.t.
Man tai yra viena iš gražiausių istorijų, skatinanti ne tik parašyti į blogą, bet ir keisti savo įpročius - juk daug geriau suprasime pasaulį, daug geriau pažinsime aplinkinius, ir galų gale būsime laimingesni, jei turėsime bent po kelias istorijas, ne tik girdėsime, bet ir atsiminsime ką mums sako žmonės, ir paskui tai panaudosime prieš juos gyvenime (iš gerosios, t.y. mums palankiausios, pusės, žinoma).
******************Su pirmu sniegu!******************

0 comments:
Post a Comment