Nemokamas internetas

Kas turi mokėti už internetą?

Jau beveik mėnuo praėjo nuo viešų debatų “Free Internet is not for Free”, vykusių taip gerai pažįstamoje G.Soros auditorijoje. Buvo šaunūs debatai, ir dar šaunesnė paskui diskusija tarp žiūrovų ir TeliaSonera atstovų (nes ir aš spėjau pasisakyti).

Pateikiu kiek pataisytus savo konspektus:

Internetą galima traktuoti dvejopai:

1. vartojimo laikas * greitis = perduotų duomenų kiekis ==> infrastruktūra (apie ką ir kalbėjo TeliaSonera, kaip paslaugų tiekėjas jau beveik pusei pasaulio);

2. turinio kiekis * turinio kokybė = turinio kūrėjas ==> jo pastangos lavinantis (fixed) + jo pastangos kuriant konkretų kūrinį (variable). kai kurių “nukrypimų į lankas” metu buvo kalbama apie tai, bet čia verta visai atskirus debatus organizuoti.

Galų gale už viską juk moka galutinis vartotojas, gaunantis atlyginimą ir jį išleidžiantis paslaugoms/prekėms. Taigi, ir už internetą. (mano mintis) Diskusija buvo apie tai, kad gal infrastruktūra turėtų būti finansuojama iš valstybinio biudžeto, o gal iš komercinei reklamai skiriamų lėšų - bet aš manau, kad kuo mažiau žmonių paturės pinigus skirtus konkrečiam tikslui - tuo geriau.

Nes juk reklama-finansuojamo interneto atveju: statoma infrastruktūra --> per ją “leidžiamas” interneto duomenų srautas --> kviečiami norintys reklamuotis --> iš jų renkami pinigai kaip pajamos infrastruktūros priežiūrai --> reklamos agentūros, talpinančios reklamą randa norinčius save išskirti --> šios kompanijos vertina ir apmoką reklamą pagal tai, kiek produktų/paslaugų iš jų galbūt nupirks jas matantys žmonės --> reklamos finansavimui jie pinigus uždirba didindami savo produktų/paslaugų kainas --> vartotojai uždirbtais pinigais moka už šiuos produktus, galbūt visai net nematę reklamos internete.

Man atrodo siaubinga. Ne ką mažiau žingsnių galėčiau prigalvoti ir valstybės finansuojamu atveju, o juk kiekviena --> rodyklė yra kaštai, keliaudami pinigai tirpsta ir nusėda tarpininkų ir transakcijas vykdančių bankų kišenėse.

Argumentas už valstybės išlaikomą internetą: Goverment redistributing tax money from wealthy as internet access to the poor. Bet juk mokesčius moka visi. Ir vadovėlinis pavyzdys sako, kad turtingieji dažniausiai moka mažiau (procentų) mokesčių, nei vargšai. Tai kas kieno pinigais naršo? Be to, gerą pastabą davė Kenneth Karlberg, TeliaSonera President Business Area Mobility Services - internetas ir buvo valstybės rankose iki maždaug 1986 (Švedijoje). Nors jis paskui pasitaisė, kaip kaip tik tiek jo ir buvo - kiek tilpo valstybės institucijų koridoriuose ir “rankose”.

Kaip jau minėjau, pasisakyti gavau ir aš. Pagrindinis dalykas, kuris manau ilgainiui pasieks sprendimus priimančių žmonių sąmonę - su tokiu dalyku kaip greitaeigis internetas, ir šiuolaikinėmis technologijomis leidžiančiomis riboti jo pralaidumą atskiriems vartotojams atsižvelgiant į bendrą apkrovimą naudingiausias modelis yra komunizmas: iš kiekvienos imti pinigus pagal jų galimybes, ir už tai kiekvienam duodant interneto pagal jo poreikius (bet, kaip ir komunizme - turintys didesnes galimybes mokėti išskiriami kaip lygesni už kitus).

Kita mintis, technologiškai turbūt utopinė, ir likusi neišsakyta viešai: visą internetą padaryti P2P - jei kažkas kažką jau parsisiuntė iš amerikos į mano miestą, aš siųsiu jau nebe iš amerikos, o iš savo miesto.