Turiu du pastebėjimus apie mažmeninę prekybą Lietuvoje, kuriuos (aš) padariau per paskutinę savaitę.
Pirma idėja tikrai nėra nauja, nežinau kaip yra dabar, bet prieš gerą penkmetį taip elgėsi IKI tinklo parduotuvė greta Panevėžio autobusų stoties: didelio prekybos centro maisto prekių parduotuvė normaliu darbo laiku klientus įleisdavo ir išleisdavo pro pagrindinį įėjimą, o naktinė prekyba vyko pro duris ir kasą alkoholio skyriuje. Bet reikia pasakyti, kad prekybos centro darbuotojai prekiavo ne vien alkoholiu – klientų prašymu jie galėjo atnešti bet kokių prekių iš viso prekybos centro (gal išskyrus kokią šviežią mėsą ar panašiai, kur reikia papildomo pjaustymo ir svėrimo).
Kitas tos pačios idėjos įgyvendinimo variantas – dvi “MAXIMA LT” tinklo parduotuvės Klaipėdos Akropolyje: didžioji skirta visam pagrindiniam srautui žmonių, kurie prekybos centre praleidžia valandų valandas, mažoji – skubantiems, perkantiems vidutiniškai už 10 litų (mano spėjimas) ir panašiems.
Tačiau abu variantai turi minusų: alkoholio prekyba naktį draudžiama, tad ir į alkoholį orientuotas skyrius neišsilaikytų. O dvi parduotuvės greta sukuria poreikį darbuotojų, funkcijų ir inventoriaus dubliavimui, kas yra brangu.
Man kilo mintis pasitelkti į pagalbą didžiuosiuose “Rimi” kadaise dirbusius “entuziastus” su riedučiais, ir paversti didelį, nepatogų, daug laiko atimantį, bet naktį uždarytą prekybos centrą į drive-through tipo parduotuvę, kur klientas galėtų apsipirkti neklaidžiodamas po prekybos salių tyrus / neišlipdamas iš automobilio. Viskas atrodytų taip:
(atsitiktinis klientas)
1. Klientas ateina prie užsakymo langelio.
2. Žmogui arba kompiuteriui pasako ko nori.
3. Kol atstovi eilę iki kasos, pirkinių krepšelį jam suformuoja salės darbuotojas (su riedučiais/segway, kad būtų greičiau).
(pastovus klientas)
1. Užpildo pirkinių sąrašą pagal prekybos centro šabloną.
2. Nurodo kada ir kur atsiims prekes.
3. Jau atvykęs į vietą be eilės prieina prie kasos, atsiskaito, gauna prekes, ir keliauja namo.
Kokia iš to nauda prekybos centrui?
Pirmiausia tai galimybė prekiauti su papildomu antkainiu žmonėms, kurie skuba ir žino ko nori – tokie vis tiek nesidairo ir neperka šlamšto (visos smulkmenos prie kasos vis dar jiems pasiekiamos).
Antra – galimybė pasiekti žmones tada, kai niekas kitas jau nebedirba. Manau, kad prekyba visą parą turėtų būti įmanoma net ir be alkoholio.
Trečia – tokia prekyba reikalauja labai mažų sąnaudų ir yra lengvai reguliuojama pagal klientų srautą: optimaliu atveju kasos gali būti elektorinės savitarnos, tuomet jų priežiūrai užtektų vieno pardavėjo ir vieno apsauginio, o važinėjančių po salę darbuotojų skaičius svyruotų nuo 0 (kai pats pardavėjas nueina) iki tiek, kad nesusidarytų per ilga eilė (srauto statistiką reikėtų žinoti iš anksto, bet prekybininkai dirbantys visą parą kaip Mindaugo Maxima manau turi pakankamai duomenų priimti gerai išsilavinusius sprendimus).
Posts
Tavo pastovaus kliento aptarnavimo ideja (klientas standartineje formoje nurodo prekes ir jam jas tereikia atsiimti nurodytoje vietoje nurodytu laiku) yra gera, bet nenauja. Jau pries kokius 12-15metu kai kurios Vilniaus parduotuves, kol dar nebuvo suvalgytos tuometines VP, uzsieme tokia praktika. Procesas buvo paprastas - klientas paskambina i parduotuve, sudiktuoja prekes, veliau ta pacia diena jas atsiima. Aisku, tada tokia paslauga turejo trukumu - nebuvo kaip identifikuoti kliento ir uztikrinti atsiemimo/sumokejimo, be to, labai daug laiko uzimdavo 'kabejimas' ant telefono ir jau tikrai nebuvo masto ekonomijos,- taciau dabar, issipletus technologinems galimybems, nuo sitos minties tikrai butu galima nupusti dulkes (o marketingo mintis galetu but 'ir taip zinai, ko tau reikia, nesvaistyk laiko ir pinigu'; krizes metu turetu visai suveikt :))
ReplyDeleteAš ir nesakau kad mano idėja stebuklingai nauja - tiesiog susumuojant ką jau žinau šioje srityje man atrodo, kad mano idėja turėtų suveikti.
ReplyDelete