Vakar klausydamas evangelijos pagal Joną išgirdau tokius sakinius: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių. Kas myli savo gyvybę, ją pražudys, o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje, išsaugos ją amžinajam gyvenimui.”
Mano mintys nuo to perėjo truputį kitur, nei norėjo evangelistas Jonas, pradėjau galvoti apie gyvybės mylėjimą ir saugojimą.
Manau, yra tiesos tame, kad laimingiausi žmonės, tie kurie gyvena tarsi neturėtų jokių rūpesčių ir problemų - jie atrodo nebrangina ir savo gyvybės. Kaip rašo kunigas evangelijos komentare - pasaulyje yra daug garsių pavyzdžių, kai žmonės, vedini gerumo ir užuojautos kitiems paaukoja savo gyvenimą, svaikatą ir viską ką turi ligoniams, vargšams ar kitiems, religijoje vadinamiems mažesniais už mus. Manau, nereikia pavyzdžių ieškoti toli - tarp mūsų irgi yra žmonių, su kuriais susipažinus atrodo kad jie patys yra laisvi nuo šio pasaulio problemų.
Galvoju apie tai, kaip netikėta ir keista būna sutikti tokius žmones, ar tuo labiau girdėti pasakojant apie juos bet iš tikrųjų nepažinoti. Žmogiškas šiuolaikinis įtarumas bando pasufleruoti įvairius pasislėpusius savanaudiškumo ar kitokio blogio variantus, bet nebūtinai visur turi būti šaknis pakasta. Jei jau mokslininkai sako, kad virš mūsų kasdieninių debesų yra ne Dieviškasis Dangus, o beorė erdvė, kurią perskridus galima rasti nebent kitus tokius pat problematiškus pasaulius kaip mūsiškis, tai galbūt Dangus yra čia, žemėje? Kaip, beje, ir pragaras. Ir dar visokie dalykai.
Juk galimas daiktas, kad dangus - tai gyvenimas be rūpesčių, gyvenimas teikiantis džiaugsmą ir neturint neišsipildžiusių poreikių ar svajonių. Vienam rojus galbūt gulėjimas po banano medžiu ir pokalbiai su atsitiktiniais bananų pirkliais (atsimenant anekdotą apie kapitalistinio rojaus susikūrimą žemėje), kitam - galimybė pamokyti vaikus žaisti krepšinį (man patiko filmas Coach Carter).
Ir atvirkščiai: jei gyvenime atrodo vieni nusivylimai, jei viskas krenta iš rankų ir nelaimės yra tavo geriausi draugai - argi tai ne pakankamai realus pragaro aprašymas?
Posts
0 comments:
Post a Comment