Pasirinkimas

Kai manęs klausia, ar aš tikiu Dievu, atsakau, kad nežinau. Arba kad turbūt taip. Arba panašiai. Iš tikrųjų aš tikiu, kad mes tikrai nesame išmintingiausi padarai. Pagal šiuolaikinę rekordų ir greatest-in-THE-world madą, galbūt mes ir esame labiausiai mąstantys Po Savo Saule, bet juk tai dar ne viskas... Visi, kurie mums turėtų rūpėti yra mūsų mielai teršiamame atmosferos sluoksnyje. O juk kaip kažkas pastebėjo - pavaizdavus Žemę gaubliu, atmosferą simbolizuos tas permatomas lako sluoksnis paviršiuje.

Bet aš ne visai apie tai. Aš apie pasirinkimą. Kaip kad moko mus dauguma tikėjimo tarnų (ne taip svarbu kurio tikėjimo) - žmonės turi teisę rinktis. Jie patys daro labai svarbius sprendimus lemiančius jų pačių o dažnai ir kitų žmonių gyvenimus. Aš tikiu, kad žmogaus gyvenimas ir mirtis labai stipriai priklauso nuo šių pasirinkimų. O pasirinkimai, kaip ir išvaizda, kaip ir charakteris, kaip ir DNR priklauso nuo to ką paveldime (nulemta iš anksto) ir nuo kitų žmonių sprendimų (aplinkos) kurie mus keičia.

Bet ir vėl ne apie tai. Aš apie save. Apie mane supančią aplinką, mano pasirinkimus ir jų pasekmes. Dažniausiai elgiuosi spontaniškai. Kartais apgalvojęs suprantu, kad padariau klaidą. Kartais net pabandau tą klaidą ištaisyti. Kadangi mėgstu įvairius posakius - tai juk geriau gailėtis, kad padarei tai kas tuo metu atrodė teisinga, nei gailėtis dėl to kad kažko nepadarei visai. Žinoma, visiems kyla abejonių. Tačiau abejojantis žmogus pirmas gali būti nebent nekrologe. Kalbant apie svarbius dalykus, tai nėra daug dalykų, kurių turėčiau gailėtis. Bet šiandien esu tikras, kad ir vėl einu sunkiausiu keliu - kol kas šis kelias manęs nenuvylė.

Pirmadienį prieisiu vieną atžymą gyvenime. Praėję metai buvo kaip jau įprasta pilni kelionių. Tikiuosi, ateinantys bus žymiai sėslesni. Kitą pirmadienį atsisveikinsiu su dabartiniu pastovumo garantu gyvenime. Jis toks vienas, bet ne man. Buvo visko - ir gero, ir blogo. Bet ne tai svarbiausia. Kitą penktadienį manęs laukia tai kas šiuo metu svarbiausia - Suaugusiųjų Pasaulis. 

Jaučiu, bus visko. O juk tai yra daro gyvenimą įdomų. Bet juk ir rojaus nėra, arba jis egzistuoja tol, kol ten nėra mūsų. Bet gyvenimas nelaukia. Šiandien jis pats gražiausias. Po šimto metų jis bus pats gražiausias, bet tik tiems, kurių akys bus šimtu metų jaunesnės. Nežadu laukti ir žiūrėti kaip ten bus. Mano pasirinkimas - šiandien. Tik žodžius dar reikia mintinai išmokti, o šiaip jau viskas aišku.

Buvau dar prirašęs, bet iš tikrųjų ir taip jau užteks. Šis tekstas nėra atsakymas į visus klausimus. Atsakymas juk 42. Šis tekstas - tai mano mintys. Šis tekstas - tai tarsi viena iš dėžučių mano smegenėlėse, tik lengviau redaguojamas. :)

Au revoir