Mintys baseine

Pirtyje karšta. Baseine šalta. Daugiau plauki ir nebešalta! Su manim nieks nebendrauja. Niekas, kas man rūpi bent jau. Teta liepė kuorpščiai nusiprausti. Karšta gi pirty. O kaip žinot, kada žmonės gerai gyvena? Geras gyvenimas. O gal blogas? Rytas - Maccabi: "be jokios abejonės du taškai geriau nei nei vieno". TelAviv laimėjo StreetClash prieš Vilnių. O man ten visi negražūs. O man daug ko norisi. O ko norisi kitiems? Galima tik spėlioti. O galima daryti educated guess... Skirtumas labai didelis. Prisiminiau eilėraštį.

Ahoi! :)

Seniai jau nerašiau nieko normaliai. O vat šiandien, kai sėdėjom su mano mažiausiai pažįstamu Vytautu pirty, pradėjo nuo karščio toptelinėti mintys. Pirmiausia toptelėjo, kad baseinas (prie kurio yra pirtis) yra gėris. Žinoma, no doubt. Bet tada susimąsčiau apie žmones, kurie daugybę metų gyvena tokiuose Telšiuose ir vaikšto į baseiną. Ar jiems tai irgi vertybė? Turbūt, bet ar tokia pati kaip man? Kažkodėl abejoti pradėjau. O aš šiandien jau ne kartą perplaukiau visą baseiną (išilgai). Nesvarbu, kad lėčiau už pyplį kokių 8 metų. :) Man baseinas vertybė.

O tada pradėjau galvoti globaliau. Apie knygą 1984. Ten žmonės jau buvo spėję pamiršti, kad gali būti kitaip. Šuo ir kariamas pripranta... Žmogus - tuo labiau. Taigi ir ten visi priprato prie tokios padėties. Susitaikė (ar tiksliau buvo sutaikyti meilės ministerijoje) su Režimu. Tai čia labai jau aiškus paveikslas to, kas yra blogai. Kai žmonės galėtų turėti daugiau, kurti daugiau, vartoti daugiau, gyventi geriau (mums artimiausiu, Vakarietišku supratimu). Bet jiems neleidžiama siekti aukštesnių tikslų (žr. Maslow's Pyramid), kad nepradėtų gvieštis valdžios.

Tada pagalvojau apie tai, ką vakar su Danijos vokiečiu aptarinėjo EžiukasSuKedais - kad Kopenhagoje žmonės nevažinėja automobiliais todėl, kad valdžia sukūrė tokias sąlygas, kad dauguma (a.k.a. vidurinioji klasė) negali sau to leisti. Žinoma, danai ir šiaip vakarų europiečiai gali sau leisti labai daug, tikrai daugiau už mus - bet yra dalykų, kurių jie sau leisti negali. Bent jau pas save tėvynėje. Pvz. dėl to tiek UK gyventojų atvyksta į Baltijos šalis... Ne pačiais švenčiausiais tikslais.

O iš to kilo mintis - ar taip jau gerai toje, Vakarietiškoje sistemoje gyventi? Tu uždirbi pinigus, kurių pakanka patenkinti būtiniausiems poreikiams: gali valgyti ką tik nori (JAV pavyzdys rodo, kad tai nėra gerai), gali turėti reikalingiausius ir ne tik daiktus namie (infomercials is the word), gali sau leisti hobį (realiai, tai be didesnių apribojimų). Bet už tai tu turi atidirbti. Kadaise girdėjau tokį labai gerą pastebėjimą - Ba***oom'o laikais normalų (net nebūtinai white collar) darbą dirbantis tėvas sugebėdavo išlaikyti savo žmoną, keletą vaikų, namą, automobilį ir visa kita ko reikėjo. Šias laikais (na, 2000aisiais tarkim) amerikoje "normali" yra ta šeima, kur abu tėvai jau dirba pilną darbo dieną (jų standartais tai daugiau nei 8 valandos), ir dar vaikai uždarbiauja kaip nors... Vietoj to, kad tiesiog būtų vaikais.

Ir dabar į visa tai pažiūrim per "The Umbrella Corp." prizmę (vakar žiūrėjau Resident Evil 2). Pasaulis nepriklauso masėms. Jis tampa policiniu. Jei aš teisingai suprantu terminojogiją. Ir tai jau pradeda jaustis Lietuvoje: patvirtintas nurodymas telco bendrovėms įrašinėti viską. Ta proga kita gera skaityta mintis: sunku įsivaizduoti, kad žmogus artimiausioje ateityje sugebėtų suprograminti iš tikrųjų ko nors vertą intelekta, bet jei tik sugebės įduoti tam menkam ir jaunatviškai žingeidžiam dirbtiniam intelektui sugebėjimą analizuoti sukauptus duomenis (o jų stygiaus pasauliniame voratinklyje jau senokai nebėra) - AI viską pasieks pats. Tiesiog crunch'indamas vieną petabaitą informacijos po kito... Liūdniausia, kad visai realu, kad tokie dalykai tarnaus korporacijoms, o ne liaudžiai...

Bet ar tai blogai? Ar tikrai mums tas kenkia? Juk šiais laikais pradedama į polinkį į darbą žiūrėti kiek kitaip... Ir ties tuo mes, žmonės, tikrai nesustosim. Berašydamas pasižymėjau dar vieną brainstormo žybsnį: "karas versus darbas". Taigi - mes dirbame. Ir svajojame apie tai, ką veiksime po darbo. Mano kolega Vytautas šiandien sakė "nėr kada gyventi: darbas, kašio žaidimas, futbolo žaidimas, kašio žiūrėjimas, miegas, darbas, baseinas, kašio žiūrėjimas... nėra kada net žurnalų paskaityt". Bet net tada, kai laiko yra, mes susigalvojame visokių užduočių sau (tvarkytis kambarius, tvarkytis mp3 biblioteką kompe, rašyti Blog'us, peržiūrinėti visus įmanomus juokingus filmukus YouTube... you name it). Ir "nėr gyvenimo". O kaip sako Žiniur.lt: "Darbėnuose... visi dirba". Ir ar tikrai mes patys pasirinkome sau tokį gyvenimo kelią? Ar tikrai tokie jau išskirtiniai ir atskalūniški tie, kurie sugeba pasiimti savo laiką (take your time)? Ar taip jau daug reikia, kad galėtum daryti tai, ką nori?

Atsakymas: taip, jei gyveni Vakarų kultūroje. Taip, jei gyveni kažkur netoli p.Benderio iš "Dvylikos kėdžių". Bet aš tikiu, kad ne visas pasaulis dar toks! Kad anekdotas apie juoduką po banano žole sakė tiesą... Aš noriu tikėti, kad galima dar rasti būdų, kaip gyventi taip, kaip tu nori. Dabar, ne po 30 metų kai bus išmokėti kreditai. Dabar, ne tada kai vaikai užaugs taip ir nesusipažinę su savo tėvais. Dabar, kol sveikata dar leidžia reikalui esant nuvairuoti į Maskvą vienam per naktį (cheers, ponaiti genijau JJ).

O dėl to, kad ne mes kontroliuojame savo gyvenimą... tai jei jau nekontroliuojame, tai ir padaryti dėl to nelabai ką galime. Tai darykime, ką galime. Darykime, ką mums leidžia daryti. Kol leidžia. Pasiimkime savo laiką.

Tik norėtūsi tikėti, kad kada nors tikroji politika priartės prie internetinės.. Wikipedia rulez!

Tai tiek šiam kartui protingų ir nelabai minčių. Pabaigai puikus, lengvas eilėraštukas:

....Atspėk, kas kvepia? Neatspėjai.
Lelijos? Liepos? Vėjai? Ne.
Taip kvepia princai ir kepėjai;
Taip kvepia Kūčios vakare.
Žiurėki: linija pro stiklą
Praėjo posūkiu tyliu,
Rami šviesa pro švelnią miglą
Čiurena sniego upeliu.
Atspėk, kas eina? Neatspėjai:
Ateina princai ir kirpėjai,
Balti karaliai ir kepėjai,
Ir beldžiasi stebuklai į širdis..
Negriauti, Nepykti, Neverkti, Nebausti, Nedrausti,

tik Kilti, Stebėti, Ragauti, tik Laukti, tik Gerbti,

Draugauti, Svajoti, Tikėti, tik Būti, Gyventi, tik Džiaugtis,

MYLĖTI.

(via)

P.s. net jei ir anksti dar - linksmų Šventų Kalėdų ir Laimingų Naujųjų Metų!!!